Sprogimas įvyko sostinėje Kijeve – antrame pagal dydį mieste Charkive, matyt, raketa sunaikino administracinį pastatą, žuvo civiliai gyventojai.
Trečiadienį Rusija paspartino didelio Ukrainos miesto okupaciją, Rusijos kariuomenei pareiškus, kad jos pajėgos visiškai kontroliuoja Chersono uostą netoli Juodosios jūros, o meras sakė, kad miestas „laukia stebuklo“, kad surinktų kūnus ir atkurtų pagrindines paslaugas.
Ukrainos pareigūnai ginčijo Rusijos teiginius, teigdami, kad nepaisant maždaug 300 000 gyventojų turinčio miesto apgulties, miesto valdžia liko savo vietose ir kovos tęsėsi. Tačiau regioninio saugumo biuro vadovas Genadijus Laguta programėlėje „Telegram“ parašė, kad padėtis mieste yra apgailėtina, baigiasi maistas ir vaistai, o „daug civilių sužeista“.
Jei Chersonas būtų užimtas, jis taptų pirmuoju dideliu Ukrainos miestu, patekusiu į Rusijos rankas nuo prezidento Vladimiro V. Putino invazijos pradžios praėjusį ketvirtadienį. Rusijos kariuomenė taip pat puola kelis kitus miestus, įskaitant sostinę Kijevą, kur praėjusią naktį buvo pranešta apie sprogimus, ir atrodo, kad Rusijos kariuomenė jau beveik apsupo miestą. Štai naujausi įvykiai:
Rusijos kariuomenė nuolat juda į priekį, apsupdama didžiuosius pietų ir rytų Ukrainos miestus, pranešama apie išpuolius prieš ligonines, mokyklas ir ypatingos svarbos infrastruktūrą. Jie tęsė centrinio Charkivo apgultį, kur trečiadienio rytą raketos, matyt, pataikė į vyriausybės pastatą, todėl 1,5 mln. gyventojų turinčiame mieste trūksta maisto ir vandens.
Per pirmąsias 160 karo valandų žuvo daugiau nei 2000 Ukrainos civilių, pranešime teigė šalies gelbėjimo tarnybos, tačiau šio skaičiaus nepriklausomai patvirtinti nepavyko.
Naktį Rusijos kariuomenė apsupo pietrytinį Mariupolio uostamiestį. Meras teigė, kad ligoninėse dėl patirtų sužalojimų gydoma daugiau nei 120 civilių. Pasak mero, gyventojai iškepė 26 tonas duonos, kad padėtų atlaikyti artėjantį sukrėtimą.
Antradienio vakarą sakydamas metinį pranešimą apie Sąjungos padėtį, prezidentas Bidenas prognozavo, kad invazija į Ukrainą „susilpnintų Rusiją, o pasaulį sustiprintų“. Jis teigė, kad JAV planas uždrausti Rusijos lėktuvams patekti į JAV oro erdvę ir kad Teisingumo departamentas bandys konfiskuoti su Putinu susijusių oligarchų ir vyriausybės pareigūnų turtą yra pasaulinės Rusijos izoliacijos dalis.
Antrasis Rusijos ir Ukrainos derybų etapas buvo numatytas trečiadienį, nes pirmadienio susitikime nepavyko pasiekti pažangos siekiant nutraukti kovas.
Rusijos invazija į Ukrainą Turkijai kelia keblią dilemą: kaip suderinti savo, kaip NATO narės ir Vašingtono sąjungininkės, statusą su tvirtais ekonominiais ir kariniais ryšiais su Maskva.
Geografiniai sunkumai dar ryškesni: Rusija ir Ukraina turi karines jūrų pajėgas Juodosios jūros baseine, tačiau 1936 m. sutartis suteikė Turkijai teisę apriboti kariaujančių šalių laivų išplaukimą į jūrą, nebent tie laivai ten būtų dislokuoti.
Turkija pastarosiomis dienomis paprašė Rusijos nesiųsti trijų karo laivų į Juodąją jūrą. Rusijos diplomatijos vadovas antradienio vakarą pareiškė, kad Rusija atsiėmė savo prašymą tai padaryti.
„Mes draugiškai pasakėme Rusijai nesiųsti šių laivų“, – užsienio reikalų ministras Mevrutas Çavuşoglu transliuotojui „Haber Turk“ sakė. „Rusija mums pasakė, kad šie laivai neplauks per sąsiaurį.“
M. Cavusoglu teigė, kad Rusijos prašymas buvo pateiktas sekmadienį ir pirmadienį ir susijęs su keturiais karo laivais. Remiantis Turkijos turima informacija, tik vienas yra registruotas Juodosios jūros bazėje ir todėl gali būti patenkintas.
Tačiau Rusija atsiėmė savo reikalavimus dėl visų keturių laivų, o Turkija oficialiai pranešė visoms 1936 m. Montrė konvencijos, pagal kurią Turkija suteikė prieigą iš Viduržemio jūros į Juodąją jūrą per du sąsiaurius, šalims, kad Rusija jau tai padarė. Priimta... Çavuşoglu.
Jis pabrėžė, kad Turkija taikys sutarties taisykles abiem Ukrainos konflikto šalims, kaip reikalaujama susitarime.
„Dabar yra dvi kariaujančios šalys – Ukraina ir Rusija“, – sakė jis. „Nei Rusija, nei kitos šalys neturėtų dėl to įsižeisti. Mes teiksime paraiškas dėl Montrė šiandien, rytoj, kol jis išliks.“
Prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vyriausybė taip pat bando įvertinti galimą žalą savo ekonomikai dėl Vakarų sankcijų Rusijai. Šalis paragino Maskvą nutraukti agresiją prieš Ukrainą, tačiau pati sankcijų dar nepaskelbė.
Žymiausias Rusijos prezidento Vladimiro V. Putino kritikas Aleksejus A. Navalnas paragino rusus išeiti į gatves protestuoti prieš „mūsų akivaizdžiai beprotišką caro agresijos karą prieš Ukrainą“. Kalėjimo pareiškime Navalnas teigė, kad rusai „turi sukąsti dantis, įveikti savo baimes ir išeiti į priekį bei pareikalauti karo pabaigos“.
NAUJASIS DELIS. Antradienį Ukrainoje žuvęs Indijos studentas atkreipė dėmesį į Indijos iššūkį evakuoti beveik 20 000 piliečių, įstrigusių šalyje prasidėjus Rusijos invazijai.
Indijos pareigūnai ir jo šeima pranešė, kad antradienį Charkive žuvo ketvirto kurso medicinos studentas Naveenas Shekharappa, išėjęs iš bunkerio nusipirkti maisto.
Pasak Indijos užsienio reikalų ministerijos, antradienio vakarą apie 8000 Indijos piliečių, daugiausia studentų, vis dar bandė pabėgti iš Ukrainos. Evakuacijos procesą apsunkino įnirtingos kovos, todėl studentams buvo sunku pasiekti perpildytą perėją.
„Daugelis mano draugų vakar vakare išvyko iš Ukrainos traukiniu. Tai siaubinga, nes Rusijos siena yra tik už 50 kilometrų nuo mūsų, o rusai šaudo į teritoriją“, – sakė antrakursis medicinos gydytojas, vasario 21 d. grįžęs į Indiją, teigė Study Kashyap.
Pastarosiomis dienomis konfliktui įtempus, Indijos studentai, esant labai šaltam orui, nuėjo daugybę kilometrų į kaimynines šalis. Daugelis žmonių iš savo požeminių bunkerių ir viešbučių kambarių paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose prašo pagalbos. Kiti studentai kaltino saugumo pajėgas pasienyje rasizmu, teigdami, kad buvo priversti ilgiau laukti vien dėl to, kad yra indai.
Indijoje gyvena daug jaunų žmonių, o darbo rinka tampa vis konkurencingesnė. Indijos vyriausybės valdomuose profesiniuose koledžuose vietų skaičius yra ribotas, o privačių universitetų diplomai yra brangūs. Tūkstančiai studentų iš skurdesnių Indijos regionų studijuoja siekdami profesinių laipsnių, ypač medicinos, tokiose šalyse kaip Ukraina, kur tai gali kainuoti perpus mažiau ar net mažiau nei Indijoje.
Kremliaus atstovas spaudai pranešė, kad Rusija trečiadienio popietę išsiųs delegaciją antram derybų ratui su Ukrainos atstovais. Atstovas spaudai Dmitrijus S. Peskovas susitikimo vietos neatskleidė.
Rusijos kariuomenė trečiadienį pareiškė visiškai kontroliuojanti Chersoną – strateginės svarbos Ukrainos regioninį centrą prie Dniepro upės žiočių šiaurės vakarų Kryme.
Šio teiginio kol kas patvirtinti nepavyko, o Ukrainos pareigūnai teigė, kad nors miestas buvo apgultas, kova dėl jo tęsėsi.
Jei Rusija užims Chersoną, tai bus pirmasis didelis Ukrainos miestas, kurį per karą užims Rusija.
„Mieste netrūksta maisto ir būtiniausių prekių“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos pranešime. „Vyksta derybos tarp Rusijos vadovybės, miesto administracijos ir regiono, siekiant išspręsti socialinės infrastruktūros funkcionavimo palaikymo, teisėtos tvarkos ir žmonių saugumo užtikrinimo klausimus.“
Rusija savo karinį išpuolį bandė apibūdinti kaip tokį, kurį palankiai vertina dauguma ukrainiečių, net ir tuo atveju, kai invazija sukėlė milžiniškas žmonių kančias.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio karinis patarėjas Oleksijus Arestovičius teigė, kad kovos tęsiasi Chersone, kuris suteikia strategiškai gerą priėjimą prie Juodosios jūros, netoli sovietmečio vandens kelių Kryme.
P. Arestovičius taip pat teigė, kad Rusijos kariuomenė puola Kriveričiaus miestą, esantį maždaug už 160 kilometrų į šiaurės rytus nuo Chersono. Šis miestas yra P. Zelenskio gimtasis miestas.
Ukrainos karinis jūrų laivynas apkaltino Rusijos Juodosios jūros laivyną naudojant civilinius laivus priedangai – taktiką, kurią, kaip įtariama, naudoja ir Rusijos sausumos pajėgos. Ukrainiečiai kaltina rusus, kad jie privertė civilinį laivą „Helt“ įplaukti į pavojingas Juodosios jūros zonas, „kad okupantai galėtų naudoti civilinį laivą kaip gyvąjį skydą sau prisidengti“.
Rusijos karas Ukrainoje jau turėjo „reikšmingą“ ekonominį poveikį kitoms šalims, pareiškė Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas, perspėdami, kad kylančios naftos, kviečių ir kitų žaliavų kainos gali paskatinti ir taip didelę infliaciją. Didžiausią poveikį tai gali turėti neturtingiesiems. Jei konfliktas tęsis, finansų rinkų sutrikimai gali dar labiau pablogėti, o Vakarų sankcijos Rusijai ir pabėgėlių iš Ukrainos antplūdis taip pat gali turėti didelį ekonominį poveikį, teigiama agentūrų pranešime. Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas pridūrė, kad rengia daugiau nei 5 mlrd. dolerių vertės finansinės pagalbos paketą Ukrainai paremti.
Trečiadienį Pekine vykusioje spaudos konferencijoje Kinijos finansų reguliavimo institucijos vadovas Guo Shuqingas pareiškė, kad Kinija neprisijungs prie finansinių sankcijų Rusijai ir palaikys normalius prekybinius bei finansinius santykius su visomis Ukrainos konflikto šalimis. Jis pakartojo Kinijos poziciją prieš sankcijas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį bandė suvienyti šalį po dar vienos bemiegės nakties, kurią nutraukė sprogdinimai ir smurtas.
„Praėjo dar viena Rusijos totalinio karo prieš mus, prieš žmones, naktis“, – „Facebook“ paskelbtame pranešime rašė jis. „Sunki naktis. Kažkas tą naktį buvo metro – slėptuvėje. Kažkas ją praleido rūsyje. Kažkam labiau pasisekė ir jis miegojo namuose. Kitus priglaudė draugai ir giminaičiai. Septynias naktis vos miegojome.“
Rusijos kariuomenė teigia, kad dabar kontroliuoja strateginį Chersono miestą Dniepro upės žiotyse, kuris bus pirmasis didelis Ukrainos miestas, kurį užims Rusija. Šio teiginio kol kas negalima patvirtinti, o Ukrainos pareigūnai teigė, kad nors Rusijos kariuomenė apsupo miestą, kova dėl kontrolės tęsiasi.
Lenkijos pasienio apsauga trečiadienį pranešė, kad nuo vasario 24 d. iš Ukrainos į jos teritoriją pabėgo daugiau nei 453 000 žmonių, įskaitant 98 000, kurie atvyko antradienį. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra antradienį pranešė, kad iš Ukrainos pabėgo 677 000 žmonių ir galiausiai daugiau nei 4 milijonai gali būti priversti palikti šalį.
Kijevas, Ukraina. Dienų dienas Natalija Novak sėdėjo viena savo tuščiame bute, stebėdama už lango sklindančias naujienas apie karą.
„Dabar Kijeve bus mūšis“, – antradienio popietę svarstė Novakas, sužinojęs apie prezidento Vladimiro V. Putino planus dėl tolesnio puolimo prieš sostinę.
Už pusės mylios jos sūnus Hlibas Bondarenka ir vyras Olegas Bondarenka buvo pastatyti laikiname civilių patikros punkte, apžiūrinėdami transporto priemones ir ieškodami galimų rusų vandalų.
Chlibas ir Olegas priklauso naujai sukurtoms Teritorinės gynybos pajėgoms – specialiajam Gynybos ministerijos padaliniui, atsakingam už civilių apginklavimą, siekiant padėti ginti miestus visoje Ukrainoje.
„Negaliu nuspręsti, ar Putinas puls šalį, ar paleis branduolinį ginklą“, – sakė Khlibas. „Aš nuspręsiu, kaip elgsiuosi su mane supančia situacija.“
Dėl Rusijos invazijos visoje šalyje žmonės buvo priversti akimirksniu priimti sprendimus: pasilikti, bėgti ar imtis ginklų ginti savo šalies.
„Jei sėdėsiu namuose ir tiesiog stebėsiu, kaip klostosi situacija, kaina bus ta, kad priešas gali laimėti“, – sakė Khlibas.
Namuose ponia Novak ruošiasi galimai ilgai kovai. Ji užklijavo langus lipnia juosta, užtraukė užuolaidas ir pripildė vonią avarinio vandens. Tylą aplink ją dažnai nutraukdavo sirenos ar sprogimai.
„Aš esu savo sūnaus motina“, – pasakė ji. „Ir nežinau, ar kada nors jį vėl pamatysiu. Galiu verkti, gailėtis savęs ar būti šokiruota – visa tai.“
Trečiadienį į Europą atskrido Australijos karinių oro pajėgų transporto lėktuvas, gabenantis karinę įrangą ir medicinos reikmenis, tviteryje pranešė Australijos kariuomenės jungtinių operacijų vadovybė. Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas sekmadienį pareiškė, kad jo šalis per NATO tieks Ukrainai ginklus, papildančius jau tiekiamą nemirtiną įrangą ir reikmenis.
Įrašo laikas: 2022 m. rugpjūčio 2 d.